- sprudėti
- sprudė́ti, sprùda, -ė́jo intr. spurdėti, blaškytis: Jinai sprudė́jo vyriško prispausta, ale negalėjo išsprūsti J. Juda sprùda [vaikai] – pats krau[ja]s anus nešio[ja] Rdn. Guli, sprùda [vaikas] – i visas darbas Krš. Mašino[je] sprudė́jo gaidys, bijojau, ka neužgiedotų DūnŽ. ║ prk. dirbti, plušėti: Sprudì sprudì, užsidirbi kapeiką Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.